Šiek tiek apie vilną

Vilna nuo pat akmens amžiaus iki šių dienų buvo ir yra vertinama kaip vienas geriausių natūralių audinių. Vilna ne tik puikiai šildo, bet ir yra atspari dėvėjimuisi, glamžymuisi, turi savybių išstumti drėgmę. Vilna išgaunama perdirbant avių, ar kitų vilną auginančių gyvūnų „plaukus“. Vilna skiriasi savo pluoštų storiu ir ilgiu, tad skiriasi ir vilnos savybės. Pigiausia vilna „kanda“ labiausiai. Ji bus kieta, turės daug atsiskiriančių plaušelių. Kokybiška vilna yra kur kas švelnesnė ir beveik „nesikandžioja“, todėl tiks ir jautresnės odos žmonėms.

Vilnos kokybė apsprendžiama keliais parametrais: plauko storiu, banguotumu, išeiga, spalva ir plaušų tvirtumu. Pats svarbiausias yra vilnos plauko storis, nuo kurio priklauso kaina ir vilnos panaudojimas. Plonesnė nei 15,5 mikrono vilna yra pati prabangiausia ir švelniausia bei yra naudojama ypač aukštos kokybės drabužiams gaminti. Storesnės vilnos pluoštai (35 mikronų ir storesni) yra naudojami kilimų gamyboje. Drabužiams, kurie turi tiesioginį kontaktą su oda dažniausiai naudojama vilna yra 25 mikronų storio ir plonesnė; storesnė vilna per daug kanda, todėl yra tinkama tik viršutiniams drabužiams (megztiniams, paltams ir pan.).

Dažniausiai pramonėje naudojamos vilnos rūšys:

  • Merino vilna – Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje auginamų avių vilna, kuri pasižymi švelnumu bei gera apsauga nuo UV spindulių.
  • Šetlando vilna – Šetlando  salose (Škotija) auginamų avių vilna pasižymi aukštu tankumu ir blizgiu.
  • Ėriukų vilna yra pati prašmatniausia ir labiausia vertinama. Ji gaunama pirmuoju kirpimu nuo maždaug 7 mėnesių amžiaus ėriukų.  

Keletas įdomių faktų apie vilną:

  • Vilna yra 7 kartus atsparesnė dėvėjimuisi nei medvilnė ir net 10 kartų nei šilkas. Apskaičiuota, kad net ir sulenkus-ištiesus vilnos pluoštą 20 000 kartų, vilna nepraranda savo pirminių savybių. Tad jei tinkamai prižiūrėsite vilnonius gaminius, jie tarnaus ne vienerius metus.
  • Vilna yra nedegi.
  • Vilna turi savybę ištempta grįžti į savo pradinę formą. Šis pluoštas gali išsitempti iki trečdalio.
  • Vilnos struktūra įdomi tuo, kad tarpeliuose tarp ląstelių ji gali laikyti drėgmę, kurios visai nesijaus. Vilna natūraliai stumia drėgmės perteklių į sausą dalį, taip ji greičiau išgarinama.
  • Trys ketvirtadaliai pasaulio vilnos yra pagaminama šiltuose kraštuose, tačiau du trečdaliai vilnos gaminių yra nuperkami šiauriniuose kraštuose.
  • 60% visos pagaminamos vilnos yra sunaudojama drabužių pramonėje.
  • Per metus pasaulyje pagaminama apie 1,35 milijono tonų vilnos; ketvirtadalis viso kiekio – Australijoje.
  • Net 85% Australijoje išgaunamos vilnos parduodama aukcionuose; tik 5 procentai nuperkama elektroniniu būdu.  
  • Vilną augina ne tik avys, bet ir alpakos, ožkos, triušiai ar net bebrai (žinoma, ne visų iš išvardintų gyvūnų vilna yra naudojama pramonėje, bet tik tam tikrų rūšių).
  • Dar nuo seno kalbama, kad kandantys vilnos gaminiai gerina kraujotaką, tačiau nėra atlikta tyrimų, kurie pagrįstų šį teiginį.

Kaip ir kiti audiniai, vilna yra dažnai maišoma su dirbtiniais pluoštais. Kadangi šis pluoštas nėra tamprus, elastanas(suteikia tamprumo) yra dažna priemaiša. Plona vilna dažnai maišoma su dirbtiniais pluoštais, kurie suteikia gaminiui papildomo atsparumo dėvėjimuisi. 

Kalbant apie vilnonių gaminių priežiūrą, kaip ir visuomet reikėtų vadovautis gamintojo nurodymais. Vieninga taisyklė – naudoti kuo mažiau stiprios chemijos ir džiovinti ištiestą, bet nepakabintą. 

Susijusios prekės

Komentarai (1)

Gedvile
2017-02-06
Esu labai patenkinta merino vilna! Mano vaikai kiekvieną žiemą noriai puošiasi GREEN ROSE drabužėliais, o kokybė jų labai gera todėl rekomenduoju visiems!